- pasiuntinimas
- pasiuñtinimas sm. (1) 1. → pasiuntinti 1: Į viršūnėlę raiba gegužėlė kukavo rytą ir vakarėlį, kol iškukavo mamužės dukrytę, mamužės dukrytę, svieto martužytę, senai uošvienei ant pasiuntinimo TDrVII62(Prk). 2. žr. siuntinimas 2: Gyvenus čystatoje …, ėmė aną linksmą pasiuntinimą nuog angelo Garbrijolo DP493. 3. pasiuntiniai, delegacija: Šitą pasiuñtinimą [pas šv. Joną] ne kokie nor žydai atasiuntė, bet jeruzalimionys DP22. \ siuntinimas; nusiuntinimas; pasiuntinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.